suvokietinti

suvokietinti
suvókietinti tr. NdŽ, ; LL326, Rtr 1. 1 paversti vokiečiu: Vokietys ne tei greit mus suvókietino [p]Smln. Teip suvokietino, kad vaikai lietuviškai nekalbėjo Rg. Mane tai jau nesuvokietis Pns. Ir tūlų tos draugijos taip žmonių akyse pastatomos, lyg jos tyčia įsteigtos lietuviams suvokietinti prš.refl. užsirašyti dokumentuose vokiečiu: Buvo lenkas, tik susivokietinęs B.Sruog. 2. 1 padaryti vokišką, suteikti vokišką formą: Juk XVI a., be jokios abejonės, visas Klaipėdos kraštas tikrai tebebuvo nesuvokietintas KlbVI69. Aš tuos suvókietytus [vietų] vardus atmenu lietuviškai Smln. Svarbiausias lietuviškas šaltinis – V. Kalvaičio sudarytas ir 1910 m. išleistas Mažosios Lietuvos vietų vardų rinkinys irgi nėra visai patikimas, nes jame pasitaiko ir suvokietintų vietovardžių dirbtinio atlietuvinimo . | refl. tr.: Susivókietinti pavardę NdŽ. \ vokietinti; apvokietinti; įvokietinti; nuvokietinti; privokietinti; suvokietinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • suvokietinti — suvókietinti vksm. Li̇̀kę gyvi̇̀ prūsai bùvo suvókietinti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apvokietinti — tr. KŽ; Ser 1. kiek suvokietinti: Jisai arčiau pažino tos apvokietintos šalies protestantus rš. 2. suteikti vokišką formą: Tekstas lietuviškas, išskyrus apvokietintą pavardę rš. vokietinti; apvokietinti; įvokietinti; nuvokietinti; privokietinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • privokietinti — tr. 1. NdŽ pakankamai ilgai vokietinti. 2. NdŽ daugybę (žmonių) suvokietinti. vokietinti; apvokietinti; įvokietinti; nuvokietinti; privokietinti; suvokietinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvokietinti — tr. NdŽ, KŽ panaikinti suvokietinimą. vokietinti; apvokietinti; įvokietinti; nuvokietinti; privokietinti; suvokietinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • senslaviai — sm. pl. (1) senieji slavai: Tai jau visai suvokietinti … buvusieji senprūsiai, senslaviai, senlietuviai, senlatviai! LTII155 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvokietauti — žr. suvokietinti 1. | refl.: Tie patys susilenkinę, susimaskolinę, susivokietavę nebekenčia savo brolių lietuvių Blv. vokietauti; suvokietauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvokietinimas — sm. (1) NdŽ, DŽ1, Smln → suvokietinti: Lenkai apgynė lietuvius nuo suvokietinimo TS1897,10. Per gerą šimtą metų naujieji ateiviai stipriai prisidėjo prie Įsručio aps[krities] suvokietinimo LEIX113. vokietinimas; nuvokietinimas; suvokietinimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvokiečiuoti — 1. intr. NdŽ kalbant imti vokiečiuoti. 2. Rtr, TS1900,12, L, KŽ, Vlkš žr. suvokietinti: Vokiečių ateiviai ir visą šalį suvokiečiavo Gmž. Viskas buvo suvokiečiuota Plšk. | refl. BVI163 (Kin): Vokiečiai vėl norėtų, kad lietuviai susivokiečiuotų kuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vokietinti — ( yti), ina, ino tr. Š, NdŽ, FrnW, KŽ; Rtr 1. DŽ1 versti vokiečiais: Anapus Prūsų sienos lietuviai pirma buvo baisiai vokietinami J.Jabl. Toji nuomonė [, kad lietuvių kalba mirštanti,] ypač buvo gyva Rytų Prūsijoje, kur lietuviai buvo smarkiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvokietinti — tr. įrašyti dokumentuose vokiečiu, Vokietijos piliečiu: Tai buvo vis daugiausia lenkai – gryni ir įvokietinti B.Sruog. | refl.: Lenkus sodindavo į lagerį dar ir už tai, kad jie atsisakydavo užsirašyti vokiečiais, – dokumentuose buvo žymima:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”